TRUMPOSIOS MAISTO GRANDINĖS

Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas

Spalio 9 d. viešoji įstaiga „Kaimo verslo ir rinkos plėtros agentūra“ kartu su Vietos veiklos grupe „Pajūrio kraštas“ Vėžaičių konferencijų centre organizavo renginį apie vietines maisto tiekimo grandines „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“, kuriame buvo pristatyti sėkmingai veikiantys vietos bendradarbiavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžiai ir diskutuota apie tai, kaip paskatinti ūkininkus drąsiau ieškoti galimybių pardavinėti produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui. Renginyje dalyvavo Akmenės rajono VVG projekto vadovė Aida Rubel.

Agentūros direktorius Šarūnas Celiešius kalbėjo, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje dominuoja taip vadinamos ilgosios maisto tiekimo grandinės, kuomet gamybos-prekybos procese veikia daug tarpininkų. Trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai sudaro vos 1,6 proc. rinkos, o galėtų užimti tikrai didesnę jos dalį. ES tokie maisto gamintojai sudaro net 15 proc. – tad turime į ką lygiuotis.

Vartotojus reikia šviesti

Renginyje dalyvavusi Dr. Vilma Atkočiūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto profesorė, atkreipė dėmesį, jog vietos maisto produktai nėra populiarūs tarp vartotojų, pirmiausia, dėl palyginti aukštos kainos ir siauro asortimento, be to, juos sunkiau įsigyti, sugaištama daugiau laiko. Tuo tarpu prekybos centrai visada yra kažkur šalia ar pakeliui, tad savo patogumu jie nukonkuruoja vietos maisto augintojus ir gamintojus. Potencialūs pirkėjai dažnai net nežino apie ūkininkus ar jų siūlomus produktus, nes šie yra per mažai reklamuojami.

Todėl, V.Atkočiūnienės nuomone, būtina daugiau šviesti visuomenę-valgytojus apie sveiką, kokybišką ir vertingą vietos ūkininkų auginamą ir perdirbamą maistą. Svarbu kalbėti viešai, kodėl verta gaišti daugiau laiko ir mokėti brangiau, bet nusipirkti aukštesnės maistinės vertės produktus. Vartotojai turi žinoti, kaip atsiranda ūkio produkcija, ir kodėl produktai atkeliaujantys tiesiai iš ūkių yra jiems vertingesni.

Profesorė sako, kad ūkininkams labai padėtų savivaldos organizacijos, bendruomenės – jos savivaldybės mastu galėtų skelbti savaitgalių muges, produktų pardavimo dienas, organizuoti viešąsias maisto tiekimo programas, sudaryti ir viešinti „maisto žemėlapį” – taškus rajone, kur galima įsigyti ūkininkų gaminamų produktų, šviesti vartotojus. Ūkininkai, savo ruožtu, turėtų visomis išgalėmis stengtis palaikyti produktų kokybę ir kreipti dėmesį į jų biologinę vertę.

ES ateitis biodinaminiai ūkiai

Renginyje kalbėjusi Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė pabrėžė, kad trumposios maisto tiekimo grandinės (iš ūkininko – tiesiai vartotojui) turi daug privalumų: tai pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas, vietos rinkos skatinimas, žemės ūkio įvairinimas, kokybiško maisto tiekimas į rinką.

Giedrė Pupšytė pabrėžė, kad klimato kaita yra didelė grėsmė visai Europai bei pasauliui, o pagrindinė to priežastis yra žmonių veikla. ES imasi atsakomybės ir turi naują Europos augimo strategiją (Europos žaliasis susitarimas), pagal kurią Europos ekonomika turi būti pertvarkyta į modernią, veiksmingai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje 2050 m. nebebūtų grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir nė vienas asmuo ir regionas nebūtų paliktas nuošalyje.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad ekologiniai ar biodinaminiai ūkiai ateityje turėtų vis labiau klestėti.

Ekologinio ūkininkavimo problematika Lietuvoje

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA vadovas Nikolajus Dubnikovas įsitikinęs, kad dabar ekonomika neskatina ekologiškai ūkininkauti ir perdirbtą produkciją parduoti šalies vartotojams. Šiuo metu yra pakankamai nemažai pačių ekologiškos produkcijos gamintojų. Didžiausia problema, kad dalis jų pagamintos produkcijos į lentynas atkeliauja kaip neekologiški gaminiai. „Pavyzdžiui, augini gyvulį ekologiškai ir, vos skerdyklos peiliui prisilietus, jo mėsa tampa neekologiška. Panašiai yra ir su augalininkystės produkciją – ekologiškai užauginti kviečiai po sumalimo tampa neekologiškais miltais“, – apie ekologiškai užaugintų produktų virsmą neekologiška produkcija kalbėjo BIO LEUA vadovas.

„Kita problema, kad, apskritai, didžioji dalis ekologiškų produktų kaip žaliava iškeliauja iš Lietuvos – beveik viskas yra eksportuojama“, – pridūrė N.Dubnikovas.

Ministro patarėja G.Pupšytė, teigė, kad Žemės ūkio ministerija paramai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms 2020 m. skyrė 571 tūkst. Eur. Paramos tikslas – skatinti ekologiškų ir nacionalinės kokybės produktų vartojimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Kitos programos – Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose –  metinis biudžetas siekia 5,4 mln. Eur.

„Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra viena iš aktualių rinkų. Ir tai yra reali rinkos dalis, kurią gali užimti Lietuvos ūkininkai, siūlydami savo produkciją,“ – įsitikinęs N.Dubnikovas. Pasak jo, Kauno rajone yra per 150 darželių. „Aš ir dar 3-4 ūkininkai aplink Kauną auginantys galvijus, viso poreikio neužtikrins – reikia visos šalies augintojų, nes mes vieni nieko negalime“, – kvietė ūkininkus bendradarbiauti N.Dubnikovas. Bendradarbiaujant būtų galimybė pasiūlyti ir didesnį prekių asortimentą, dėl ko šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ekologinių maisto produktų įsigijimas viešųjų pirkimų būdu tampa sudėtingu, ilgu biurokratiniu procesu, reikalaujančiu ir atskiro etato išlaikymo. N. Dubnikovas akcentavo, kad ekologinių produktų vartojimo skatinimas turėtų būti valstybės prioritetas, kurio įgyvendinimo pamatas – nacionalinė ilgalaikė strategija.

Trumpųjų grandinių įgyvendinimo pavyzdžiai Klaipėdos ir Plungės rajonuose

Plungės rajone apie savaime sėkmingai susiklosčiusius vietinių augintojų sėkmingus bendradarbiavimo pavyzdžius pristatė Plungės rajone gyvenanti vaistažolių, daržovių, uogų augintoja Vaivos Jundulaitės, pati prižiūrinti biodinaminį ūkį. Pranešėja pabrėžė, kad bendradarbiaujant su kaimynais lengviau parduoti savo produkciją, taip pat išsisprendžia ir transportavimo problemos. Biodinaminio ūkio partneris – bitininkas Donatas Ambrutis žaismingai papasakojo kaip jam pavyko pritraukti klientus, kurie anksčiau tik pravažiuodavo pro sodybą.

Ne mažiau įdomi ir kito V. Jundulaitės verslo partnerio – sūrininko Arūno Normanto verslo pradžios istorija, kai, būdamas klaipėdiečiu, nieko neišmanydamas sugalvojo pradėti verslą kaime ir įsigijo ožkų.

Klaipėdos rajone veikiančios Vėžaičių bendruomenės atstovas Vidmantas Gedvilas papasakojo, kaip Vėžaičių konferencijų centras nuo pat savo darbo pradžios sėkmingai bendradarbiauja su Brožių kaimo bendruomene, kuri teikia maitinimo paslaugas įvairiems renginiams: seminarams, konferencijoms, įvairioms privačioms šventėms.

Brožių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė plačiau pristatė Brožių virtuvės veiklos istoriją, akcentavo, kad trumpoji maisto tiekimo grandinė (daržovių augintojas Vidmantas Kerpė – Buivydų ekologinis ūkis – „Brožių virtuvė“ – Vėžaičių konferencijų centras) susiklostė savaime, nes bendradarbiaujant žymiai paprasčiau ir naudingiau veikti. Daržovių augintojas V. Kerpė, iš tos pačios Vėžaičių seniūnijos, pademonstravo kokias daržoves augina, atsakė į renginio dalyvių klausimus.

Įdomiai ir išsamiai savo ekologinį ūkį ir gaminamą produkciją pristatė ūkininkė Daiva Buivydienė.

MB „DAIGAS LT“ projektą, kuris įgyvendintas Kelmės rajone, pristatė projekto vadovas Dalius Žilinskas. Projekto esmė – kooperacija ir marketingo kūrimas maisto gamintojams.

Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ VPS administratorė Jūratė Vasiliauskienė pristatė pradedamą įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo projektą „Maistas, kurį galima valgyti“. Projekto partneriai: Šilutės, Kretingos, Plungės, Šilalės vietos veiklos grupės. Projekto tikslas – sukurti penkių partnerių neformalią partnerystės grupę, tampant bendra jungtimi tarp vietos augintojų, perdirbėjų ir vartotojų, skatinančia aukštesnės pridėtinės vertės ir geresnės kokybės produktų gaminimą ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimą kiekvieno projekto partnerio teritorijoje. Projekto metu bus sukurti visų partnerių teritorijų išteklių žemėlapiai, organizuojami mokymai maisto produktų gamintojams, konferencijos, tikslinės išvykos į Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ir Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją bei kiti renginiai.

2021-2027 metų strateginis laikotarpis

2015-2023 metų Akmenės rajono VVG vietos plėtros strategijoje nėra numatyta priemonių susijusių su trumpųjų maisto grandinių skatinimu. Tokių priemonių rėmimo įtraukimas būtų svarstomas būsimojo paramos laikotarpio strategijos rengime.